Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla dirbdama pagal specializuoto ugdymo krypties programą ypatingą dėmesį teikia tam, kad bendrasis lavinimas kartu su specializuotu meniniu ugdymu padėtų mokyklos besimokančiai gabių žmonių bendruomenei, susirenkančiai čia iš įvairių Lietuvos regionų, pasiekti bendrojo ugdymo standartą, kuris galėtų padėti atsiliepti į XXI amžiaus iššūkius. Siekdama kokybiško ugdymo mokyklos mokytojų bendruomenė taip orientuoja bei organizuoja savo bendrojo lavinimo dalyko pamokų turinį, kad šis:
- užtikrintų jauno žmogaus kasdienei veiklai reikalingus bazinius gebėjimus (kalbinį, gamtamokslinį, informacinių technologijų, finansinį, kultūrinį, pilietinį raštingumą),
- kad nuolat būtų įvardijama kompetencijų, būtinų sudėtingoms problemoms spręsti, ugdymo(si) svarba,
- kad būtų sąmoningai susitelkta ir būtų pagrįstai akcentuojamas vertybių ugdymo poreikis,
- kad atsirastų vidinis besimokančiojo stuburas, individualumą išryškinanti ašis
- kad būtų keliamas mokinių amžių, gabumus atitinkantis profesionalumo, asmeninės ūgties iššūkis.
Visų šių paminėtų bendrojo ugdymo uždavinių įgyvendinimas leistų menus pasirinkusiems mokyklos mokiniams saugiai ir kiek įmanoma stabiliau prognozuoti būsimų studijų kryptis bei sąlygas, kad jie taptų drąsūs, konkurencingi, sąmoningi savos karjeros kūrėjai šiame greitai besikeičiančiame pasaulyje.
Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą mokiniai noriai renkasi, nes čia jie turi unikalią galimybę suderinti savuosius įgimtus kurios nors meno srities (baleto, šokio, muzikos, dailės) gabumus su bendrojo lavinimo dalykinėmis kompetencijomis, jų ugdymu(si). Ši dermė, atsispindinti tiek pradiniame, tiek pagrindiniame, tiek viduriniame ugdyme, yra mokyklos unikalumo, ilgo gyvavimo bei nuolatinio atsinaujinimo raktas. Dažnas paklaustų, kaip visa tai įmanoma suderinti, kaip galima spėti tiek daug nuveikti per įprastą dvylikos metų (ar dėl ypatingų aplinkybių atitinkamai trumpesnį/ilgesnį) laikotarpį? Atsakant į šį klausimą galima pasitelkti muzikinių instumentų darnaus skambesio, dailėje naudojamų spalvų, formų derėjimo ar kūno judesio bei muzikos, erdvės balanso atitikmenis ir bandyti įsivardinti šią meninio ir įprasto - bendrojo - ugdymo DERMĖS metaforą. Kryptingų, profesionalių, į ugdomojo proceso kokybę orientuotų mokytojų dalykininkų bei meninių disciplinų pedagogų pastangų dėka šis darnus darbas menų mokykloje tampa įmanomu. Kaip jis vyksta? Mokykloje nuolat stiprinama mokinių motyvacija, jie nuosekliai mokomi siekti užsibrėžtų tikslų, skatinamas tarpdalykinis bendradarbiavimas, ieškoma galimybių integruoti meninį, kultūrinį, gamtamokslinį, istorinį, etinį ir kt. turinį tiek bendrojo lavinimo dalykų, tiek meninių disciplinų pamokose, užtikrinamas tiek fizinis, tiek psichologinis mokinių saugumas, gerbiamas kiekvieno mokyklos bendruomenės nario žmogiškasis orumas.
Nacionalinei M.K. Čiurlionio menų mokyklai svarbus ugdymas per įvairų - meninį, mokslinį, tautinį, etinį - patyrimą. Toks ugdymas ypač tinka jaunesnio mokyklinio amžiaus tarpsnio mokiniams: kai pamokos vedamos netradicinėse aplinkose, kai mokiniams siūlomi edukaciniai užsiėmimai muziejuose, kai jie kviečiami į susitikimus su įžymiais žmonėmis, kai ugdymo turinį praturtina veiklos, įtraukiančios mokinių tėvelius, senelius ar kitus žmones iš artimos aplinkos, kai mokiniai ir mokytojai kartu rengia temines savaites, netradicinio ugdymo dienas, prevencines programas, įvairius projektus, mokslo olimpiadas, konkursus. O ugdymas per meninį patyrimą įvairių dalykų pamokose šioje mokykloje vis dėlto įgyja naujų žiūros taškų, nes tradcinių švenčių, įvairių koncertų, parodų, įvairių muzikinių, dailės ar šokio projektų metu mokiniai aktyviai išbando, įgyja galbūt būsimos, savos menininko profesijos patirties. Taigi, Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla nuolat ieško ir randa įvairesnių, patyrimu grįstų ugdymo organizavimo formų bei reguliariai įsivertina, reflektuoja tai, ką suprato, išmoko, patyrė.
Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas dera su keliamais ugdymo tikslais, uždaviniais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi bendrosiomis programomis, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Siekiant įvertinti moksleivių pažangą taikomi keli, vienas kitą papildantys, praturtinantys vertinimo metodai: tiek formuojamasis (žodžiu ir raštu), tiek diagnostinis (pagal pasirinktą vertinimo būdą), tiek apibendrinamasis (rengiamas aprašas). Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais mokykloje vykdomas reguliariai: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios parodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais, kaupiamaisiais balais ar kt.) Mokymosi pasiekimai pusmečio pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu „įskaityta" arba „neįskaityta".
Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų (NMPP) tikslas - teikti grįžtamojo ryšio informaciją apie mokinių mokymosi rezultatus, šalies, savivaldybės ir mokyklos lygmenimis, informuoti apie mokinių pasiekimus mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus), tobulinti mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo procedūras ir plėsti duomenų panaudojimą ugdymo kokybei gerinti. NMPP buvo vykdomi elektroninėje erdvėje. Juose dalyvauja ketvirtų bei aštuntų klasių mokiniai. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose (PUPP) dalyvauja dešimtokai ( II -os gim. kl. mokiniai). Reikia pasidžiaugti, kad tiek NMPP, tiek PUPP iššūkį išlaikė visi juose dalyvavę Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai.
Nuolatinė ir tikslinga mokinio, mokinių grupės, klasės, koncentro stebėsena leidžia laiku ir tinkamai reaguoti, pasinaudoti pastoliavimo teikiamais įrankiais, individualizuoti bei vėl bandyti sugrąžinti mokymosi motyvaciją, įsivardinti bei užpildyti ugdymo(si) spragas.
Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos pradinių klasių mokiniai kartu su mokytojomis aktyviai dalyvauja įvairiapusėje pažintinėje ir kūrybinėje veikloje. Į šią veiklą noriai įsitraukia mokinių tėvai, globėjai. Mokyklos mokiniai yra nuolatiniai Nacionalinio ir Taikomosios dailės muziejų, Valdovų ir Radvilų rūmų, teatrų ir kitų edukacinių miesto erdvių lankytojai, svečiai. Jau tradicija tapo kalėdiniai renginiai, išvykos, ekskursijos. Mokiniai supažindinami su garsaus lietuvių menininko M. K. Čiurlionio vaikyste, kūryba, tradiciškai minimos menininko gimimo metinės. Sausio, vasario, kovo mėnesiais mokiniai turi galimybę prasmingai švęsti valstybines šventes mokyklos bendruomenės rate, taip akcentuojama jų svarba, puoselėjamos tautiškumo, pilietiškumo, bendruomeniškumo vertybės. Yra ir daugiau savų, brangių, jaukių mokyklos tradicijų – rengiamas meninio teksto skaitymo konkursas, dailyraščio, karpinių ir dar daug kitų konkursų. Ypač daug mažųjų entuziazmo sulaukia „Dainų kermošiaus" šventė, kuri tradiciškai vyksta pavasarį, kuriai patys mokiniai uoliai ruošiasi - taip perduodamas tautis, kultūrinis paveldas, dainuojamos lietuvių liaudies dainos, žaidžiama, šokama, dalijamasi rankdarbiais, skaniausiais kepiniais. Gamtos mokslo dalykų mokytojai organizuoja pasaulinės AIDS dienos minėjimą, įvairiomis formomis prisimenama pasaulinė Žemės diena, kviečiami lektoriai, specialistai, kurie 6 - 9 kl. mokiniams veda paskaitas apie lytinį švietimą. Mokykloje ypač didelis dėmesys skiriamas pilietiškumo, socialinio raštingumo, saviugdos sritims, puoselėjančioms mokinių vertybines nuostatas, stiprinančioms socialinę jų kompetenciją.
Kiekvienas vaikas, atėjęs į M.K. Čiurlionio menų mokyklą, patenka į saugią, jaukią, menišką aplinką, kurioje darniai kartu gyvena visa mokyklos bendruomenė - mokiniai, mokytojai, mokyklos administacija, pagalbinis personalas, tėvai, globėjai. Ši kūrybiška, geranoriška, atvira pokyčiams, puoselėjanti brangias tautos, miesto, šeimos, mokyklos tradicijas gabių Lietuvos žmonių dalis yra patys tikriausi tautinės bei pasaulinės kultūros, meno ir mokslo ambasadoriai. Bendrojo ugdymo srityje nuoširdus bendravimas ir bendradarbiavimas, aukšta mokytojų kvalifikacija (šiuo metu bendrojo ugdymo skyriuje dirba 63 pedagogai: 3 mokytojai ekspertai, 20 mokytojų metodininkų, 30 vyresniųjų mokytojų, 10 pedagogo kvalifikaciją turinčių mokytojų) sutelkta bendrojo ugdymo veikla, vadovaujama direktoriaus pavaduotojos Nijolės Likienės, ugdymo organizavimo skyriaus vedėjos Birutės Ambrazevičiūtės, neformaliojo švietimo pagalbos skyriaus vedėjos Jurgitos Černiauskienės, įsilieja į bendrą menų mokyklos darbą, paremdama specializuotą meninį ugdymą, prisidėdama prie kūrybingo, kultūringo, įvairiapusiškai išsilavinusio jauno žmogaus formavimo.