Svetaines struktura
2018-12-19

Interviu su M. Staškumi

2013-04-23

M. STAŠKUS: “MŪSŲ ORKESTRAS TIKRAI TURI SAVO VEIDĄ“

Pokalbis apie M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninio orkestro dešimtmečio sukaktį

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos orkestras šiemet švenčia gana solidžią sukaktį – dešimties metų jubiliejų. Lygiai tiek pat laiko kolektyvo vairą laiko Martynas Staškus – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, pastaruoju metu itin aktyviai dalyvaujantis įvairiuose muzikiniuose projektuose.

Dešimt metų – gana didelis laiko tarpas, kurį drąsiai galima vadinti etapu. Tad minėdamas pirmąjį jubiliejų, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras kartu surengė ne vieną koncertą visoje Lietuvoje. Sėkmingi renginiai jau įvyko Šiauliuose (“Saulės” koncertų salėje, kovo 13 d.) ir Vilniuje (kovo 20 d.). Beje, sostinėje šiemetinis koncertas buvo tikrai neelinis, mat pirmą kartą kolektyvas koncertavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos didžiojoje salėje. Orkestro dar laukia du koncertai didžiuosiuose Lietuvos miestuose – balandžio 9 d. jį bus galima išgirsti Klaipėdos koncertų salėje, o balandžio 10 d . – Kauno filharmonijoje.

Orkestro repertuare – ne tik opusai orkestrui, bet ir tikrai nemažai kūrinių, skirtų solistams ir orkestrui. Įvairių specialybių solistų skaičius išties solidus – jų net 8 (pianistai Paulius Andersson ir Ana Laura Sanchez Retana; violončelininkai Kotryna Šiugždinytė, Marius Sakavičius, Augustas Gocentas; klarnetininkė Greta Petkevičiūtėl arfininkė Linda Šimanauskaitė). Keičiantis miestams, kuriuose koncertavo kolektyvas, keitėsi ir solistai, tačiau vienas kūrinys buvo (ir bus) atliekamas visuose koncertuose – tai J. Haydno Simfonija Nr. 100 G-dur, “Kariškoji“. Tad apie tai, kodėl būtent šis kūrinys tapo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninio orkestro programos ašimi, apie sukaktį ir pokyčius, įvykusius per dešimtį metų kalbamės su kolektyvo dirigento ir meno vadovu Martynu Staškumi.

JUSTINA PALTANAVIČIŪTĖ: Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras šiemet švenčia 10-ties metų jubiliejų. Lygiai tiek metų šiam kolektyvui vadovaujate Jūs. Tad papasakokite, kaip atsirado šis kolektyvas?

 MARTYNAS STAŠKUS: Idėja suburti simfoninį orkestrą Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje buvo ne mano, o pačios mokyklos, o dar tiksliau – jos vadovybės. Priežastis buvo gana praktinė: mokykloje atsirasdavo vis daugiau pučiamųjų,mušamųjų ir kitų instrumentų specialybių moksleivių. Jų jau buvo gana didelė bazė, tad mokyklos vadovybė ir pedagogai norėjo, kad egzistuotų ne tik styginių instrumentų orkestras, bet ir simfoninis. Pastarąjį jie ir patikėjo man.

J. P. : O ką jis reiškia Jums pačiam ir mokyklos mokiniams?

M. S. : Prisipažinsiu, prieš pradėdamas dirbti nebuvau labai įsigilinęs į orkestro prasmę ir reikšmę šios mokyklos mokiniams. Tačiau kai ėmiausi darbo, jau nuo pirmų dienų pradėjau suprasti, kad moksleiviams yra labai svarbu sužinoti, kas yra grojimas orkestre, pažinti šį reiškinį iš arčiau. Orkestras yra lygiai tokia pati pamoka kaip ir kitos – tai rimta disciplina, kurioje mokomės groti kolektyve, jungiant visas instrumentų grupes. Vien stygininkai kolektyvuose muzikuoja nuo trečios ar ketvirtos klasės - mokykloje yra ansambliai, styginių orkestras. O simfoniniame orkestre viskas sudėtingiau – reikia išgirsti kur kas daugiau instrumentų.

J. P. : Dešimtmetis – gana ilgas laikotarpis. Kaip keitėsi orkestras per šį netrumpą laiko tarpą?

M. S. : Dabar, jau po dešimties metų darbo su Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoniniu orkestru, galiu pasidžiaugti, kad šis kolektyvas subrendo. Iš pat pradžių nemaniau, kad orkestras gali bręsti, juk nuolat vyksta rotacija - čia groja 9-12 klasių moksleiviai. Vieni, baigę mokyklą, išeina, tuomet ateina nauji. Instrumentų grupės taip pat keičiasi. O ši rotacija, pasirodo, daro mūsų orkestrą vis brandesnį, nes kiekvienais metais jauniausieji mato ir jaučia, kaip kolektyvo nariai vienas kito klausosi, kaip jie tarpusavyje „susigroję“. Kiekvienais metais naujai prisijungę siekia geresnio grojimo, tad tai ir lemia, jog orkestras laikui bėgant bręsta ir tobulėja.

J. P. : Kuo skiriasi pirmasis ir dabartinis Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras?

M. S. : Skirtumas labai didelis. Galiu palyginti pačią pirmąją ir dabartinę orkestro sudėtį - tuomet, kai pradėjau čia dirbti, pirmasis mūsų atliktas kūrinys buvo J. Haydno Simfonija Nr. 100 G-dur, “Kariškoji“. Lygiai po dešimties metų vėl ėmėmės šio kūrinio. Šįkart repetuodami mes ėjome kur kas didesniais žingsniais nei pirmą kartą. Ir ne todėl, kad prieš dešimt metų groję orkestre buvo silpnesni muzikantai – jie buvo silpnesni kaip kolektyvas, kaip orkestro muzikantai, o ne kaip solo atlikėjai. Šįkart medžiagos įsisavinimo procesas vyko tikrai greičiau.

J. P. : Šiuo metu, švenčiant sukaktį, taip pat vyksta koncertinis orkestro turas po Lietuvą. Jau koncertavote Šiauliuose ir Vilniuje. Taip pat laukia koncertai Kaune ir Klaipėdoje. Papasakokite apie šį turą plačiau.

M. S. : Koncertinis orkestro turas yra reguliarus reiškinys – jis vyksta kasmet ta pačia geografija. Aplankome Kauną, Klaipėdą, Šiaulius. Tiesa, kartais pasikeičia vienas kitas miestas. Į maršrutą ne kartą buvo įterpta Plungė. Taip pat buvome išvykę ir kiek toliau - lankėmės Kaliningrado srityje, net Rygoje. Visur esame laukiami ir tai labai džiugina. Nuolatos mus kviečia festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“, kartais tenka garbė groti netgi jo atidarymo koncertuose. Nuolatiniai svečiai esame ir Tarptautiniame jaunųjų atlikėjų festivalyje Kaune, kuriame šiemet dalyvausime taip pat.

J. P. : O ar koncertuojate Vilniuje – gimtajame mieste?

M. S. : Koncertuojame, ir gana dažnai. Nuolat grojame Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos rengiamuose “Viva la Musica” koncertuose, vykstančiuose kasmet prieš šv. Kalėdas, akompanuojame laureatams „Dainų dainelės“ konkursuose. Taip pat koncertuojame Vilniaus Rotušėje, šv. Kazimiero bažnyčioje ir kitose erdvėse. Tačiau šiemetinis koncertas, vykęs Vilniuje, (kovo 20 d.) buvo tikrai neeilinis, nes grojome didžiojoje Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje. Tai buvo pirmasis mūsų reprezentacinis dviejų dalių koncertas šioje erdvėje. Tiesa, čia jau esame koncertavę renginiuose, skirtuose visai šeimai, tačiau pirmą kartą tokioje rimtoje salėje turėjome vakarą, skirtą vien tik mums. O tai jau labai rimtas įvertinimas.

J. P. : Kaip pats vertinate Nacionalinėje filharmonijoje vykusį koncertą? Juk erdvė gana įpareigojanti.

M. S. : Aš dar prieš koncertą tikėjau, kad jis bus geras. Turiu pasakyti, jog blogų koncertų per tuos dešimt metų, kiek aš ir vadovauju šiam simfoniniam orkestrui, nebuvo. Ir sakau tai labai atvirai, nepataikaudamas nei sau, nei moksleiviams. Taip yra todėl, kad jaunųjų orkestrantų užsidegimas groti yra labai didelis. Jeigu patinka ši pamoka, tai patinka ir joje dirbti. O smagu mokiniams ne todėl, kad patinka mokytojas - jiems tiesiog smagu būti orkestre: būti jo nariais, jame groti. Tad jau vien tai tarsi užprogramuoja, jog koncertas turi būti geras. Svarbiausia šiuo atveju buvo prilaikyti jaunatvišką entuziazmą, kad moksleiviai nepersistengtų.

J. P. : O jaudulio ar būta daug?

M. S. : Žinoma, jaudulio buvo labai daug, ypatingai solistų. Ir tai atsiliepia atlikime, tačiau ne blogąja prasme. Vis dar prisimenu ir save paauglį, kuomet prieš pasirodymą ypatingai jaudindavausi, tačiau jo metu atiduodavau visą save. Tad nesunku suprasti ir jaunuosius orkestrantus. Mano, kaip orkestro vadovo, užduotis buvo suvaldyti tą jaudulį, kad atlikėjai neperdegtų, nes pastangos buvo išties didelės. Visuomet prieš koncertus jiems sakau, jog svarbiausia – klausytis savęs tarsi iš šalies, kad klausytojui suteiktumėm gerą skambesį, ir patiems būtų malonu.

J. P. : Kaip sudaromas orkestro repertuaras? Juk koncertų programa gana solidi – skamba ne tik opusai orkestrui, bet ir kūriniai, skirti solistams ir orkestrui.

M. S. : Pirmas kūrinys, kurį šiemet pradėjome repetuoti, buvo J. Haydno Simfonija Nr. 100 G-dur, „Kariškoji“. Šis pasirinkimas labai simboliškas – būtent nuo šio kūrinio Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos orkestras pradėjo savo veiklą. O juk dešimt metų tai jau šioks toks etapas, tad kūrinys yra tarsi ašis, atskaitos taškas. Antras opusas, kurį šiemet buvau sumanęs atlikti – tai L. van Beethoveno Fantazija c-moll fortepijonui, chorui ir orkestrui op. 80. Pasirinkau jį turėdamas omenyje faktą, jog mokykla turi itin daug gerų pianistų (solo partiją atliko Paulius Andersson). Be to, iš anksto buvo žinoma, jog pavasarį koncertuosime Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, tad pamaniau, jog reikėtų į koncertą įtraukti ir mokyklos chorą. Pasikonsultavome su jo vadovu Romualdu Gražiniu, ir nutarėme, jog koncerte skambėsiantis kūrinys turi būti būtent šis: L. van Beethoveno Fatnazija c-moll. Opusas yra pakankamai jaunatviškas, be to, šiokia tokia aliuzija į L. Bethoveno simfoniją Nr. 9, kurios finale (kaip ir Fantazijoje c-moll) prie orkestro prisijungia choras. Be to, labai graži fortepijono solo partija, kaip solistai atsiskleidžia ir styginių kvartetas, pučiamieji instrumentai, o visa tai susijungia į bendrą tutti. Beje, mokyklos direktorius pasufleravo, jog kūrinys galbūt turės ir tęstinumą: nuo liepos mėnesio Lietuva perims pirmininkavimą europarlamente, tad šią L. van Bethoveno Fantaziją galbūt bus galima atlikti ir šia proga. Manyčiau, pasiūlymas orkestro muzikantams yra labai geras.

J. P. : O kiti kūriniai?

M. S. : Kitus programos kūrinius parinkau ne visai aš: kiekvieną pavasarį po gastrolių sukviečiu mokyklos skyrių vedėjus susitikti. Tuomet jie siūlo (arba siūlome kartu) kūrinius ir moksleivius solistus ateinantiems metams. Pernai kaip solistai buvo pasiūlyti būtent šie, o kartu su savo specialybės mokytojais jie pasirinko kūrinius. Aš pakoregavau tik dalis, kurias jie turėtų atlikti, kad susidarytų tam tikras ciklas. Pavyzdžiui, V. A. Mocarto kūriniuose visuomet būna labai ilga įžanga, po kurios įstoja solistas. Tad šiuo atveju V. A. Mocarto Koncertas klarnetui ir orkestrui A-dur, kurio pirmosios dalies solisto partiją atliko Greta Petkevičiūtė, tarsi užėmė uvertiūros poziciją. Po to skambėjo J. Haydno Koncerto violončelei ir orkestrui Nr. 1, C-dur I-oji dalis (solistė Kotryna Šiugždinytė) ir F. A. Boieldieu Koncerto arfai ir styginių orkestrui C-dur II ir III dalys. Susidarė pilnas koncerto žanro ciklas iš trijų dalių. Po pertraukos grojome J. Haydno simfoniją Nr. 100 G-dur(„Kariškąją“), ir pabaigoje – L. van Beethoveno Fantaziją c-moll. Tad visas koncertas atitiko tradicinį dviejų dalių renginio formatą – buvo prologas, koncertas, tuomet – pertrauka, po kurios skambėjo simfonija ir epilogas, kurio funkciją atliko L. van Beethoveno opusas.

J. P. : Visi koncerte skambėję opusai – klasicistiniai. Toks pasirinkimas atsitiktinis ar sąmoningas?

M. S.: Dar vienas aspektas, kuris yra labai svarbus sudarant orkestro repertuarą: aš ypatingai daug dėmesio skiriu klasicistinei ar ankstyvojo romantizmo muzikai. Visų pirma, tokie kūriniai Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoniniam orkestrui yra labai tinkami pagal instrumentų sudėtį, nes ji nėra didelė. Visų antra, ir, mano manymu, svarbiausia - klasicistiniai opusai yra tarsi simfoninio orkestro vadovėlis. Jie reikalauja itin preciziško atlikimo ir tikslumo, kuris neįmanomas be ypatingo orkestro narių susiklausymo. Juk darnos siekiamybė ir yra grojimo orkestre esmė. Tad manau, jog sėkmingai įveikus šiuos kūrinius, vėlesniuose mokymosi etapuose jauniesiems orkestrantams bus lengviau atlikti ir kitų epochų kūrinius. O koncerte skambėjusius opusus derinome taip, kad programa būtų įvairiaspalvė – norėjome klasicizmo epochos muziką parodyti įvairiomis spalvomis. Tačiau kartais grojame ir romantinius ar šiuolaikinius kūrinius. Pamenu, kažkada grojome E. Griego vieną iš „Simfoninių šokių“. Šiemet koncerte, vyksiančiame Kaune, grosime šiuolaikinį kūrinį - M. Alfaguell Koncertą fortepijonui. Fortepijono partiją atliks viešnia iš Kosta Rikos Ana Laura Sanches Retana.

J. P. : O kaip vertinate patį orkestrą?

M. S. : Grojant bet kokiam orkestre, visų svarbiausia yra nuoseklus ir sistemingas darbas – tiek individualus, tiek pačiame orkestre. Žaviuosi fanatišku Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos pedagogų atsidavimu mokant jaunuosius atlikėjus. Apskritai, šioje mokykloje jauniesiems menininkams yra sudarytos labai geros sąlygos mokytis. Tikriausiai dėl šių priežasčių mūsų simfoninis orkestras turi savo veidą, o kartu ir savitą skambesį. Tą akcentavo ir į koncertą atėję muzikai, kurie groja kituose simfoniniuose orkestruose. Smagu, jog jų vertinimas buvo teigiamas. Anot jų, „čiurlioniukai“ groja kaip rimti profesionalai , o jų muzikavimas, muzikos suvokimas yra išties brandūs. Jų nuomonė man yra labai svarbi, ir, žinoma, šiuo atveju labai džiuginanti. Juk Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos orkestras – tai tik pirmas žingsnis šių jaunųjų atlikėjų karjerose. Dauguma jų – būsimieji kitų Lietuvos ar užsienio orkestrų nariai, mes juos išleidžiame į pasaulį. Tad, manau, dalyvaudami konkursuose į įvairius orkestrus, turėdami tokią patirtį, jie pasirodys tikrai gerai ir bus pripažinti ir įvertinti!

J. P. : Ačiū už pokalbį.

Rėmėjai



Kunigas daktaras
Hans Friedrich Fischer


 



Ponia Valdereza Lenktaitis 


karoso

 

 S.Karoso labdaros ir paramos fondas


15min-logo


UAB 15min


LRT kultura

 

LRT Kultūra